#

Gaminiai su perlais


Perlai, jų savybės, laikymas ir priežiūra

Perlai minimi dar ankstyvuosiuose žmonijos istorijos šaltiniuose, o taip pat daugelio tautų kūryboje. Juos laikė jegos, išminties ir laimės simboliu, naudojo gydymui, nešiojo kaip talismanus saugančius nuo blogio. Egipto karalienė Kleopatra tirpino perlus vyne. Senovės Romoje perlai reiškė  turtą ir socialinę padėtį. Graikai perlus laikė svarbiausiu meilės ir santuokos simboliu. Viduramžiais kilmingos merginos dovanodavo perlus riteriams kaip amuletą, saugantį nuo sužeidimų mūšyje.

Pridėjus perlus prie kūno, jie įgauna kūno temperatūrą. Tikima, kad jie saugo nuo gerklės ligų, skaistina bei lygina odą, reguliuoja kraujo spaudimą, pritraukia meilę ir sėkmę.

Perlai susiformuoja  dvigeldžių moliuskų kriauklėje. Kai į kriauklę patenka  svetimkūnis(smėlio kruopelė, parazitas, paties moliusko mantijos fragmentas), jis ima dirginti jautrų moliusko kūną ir šis išskiria kalcio karbonato(perlamutro), kuris sluoksnis po sluoksnio apgaubia minėtąjį svetimkūnį. Kalcio  karbonatas gali būti 2 mineralų formoje - kalcito ar aragonito. Tarp mineralinių sluoksnių įsiterpia organika (konchiolinas, C8H13O5N), todėl perlai priskiriami organinės kilmės brangakmeniams. Perlamutrinis perlų blizgesys susidaro dėl nevienodo šviesos lūžimo skirtinguose pusiau skaidriuose perlo sluoksniuose ir yra tuo gražesnis, kuo sluoksniai plonesni, ir kuo jų daugiau. Paprastai perlai būna baltos, rečiau kreminės, rožinės spalvos; randama žalių, mėlynų ir net juodų perlų. Pastarieji, vadinami juodaisiais Taičio perlais, ypač vertimami. Gamtoje spalvotų perlų aptinkama ypač retai.

Pagal kilmę perlai skirstomi į jūrinius ir upinius(gėlavandenius).

Perlų rūšys

Pagal kilmę perlai skirstomi į natūralius, kultivuotus ir dibtinus (perlų imitacija).

Natūralūs perlai susiformuoja be žmonių įsikišimo, todėl jie yra patys vertingiausi. Vidutiniškai tik 1 moliuskas iš kelių šimtų išgauna perlą. Natūralūs perlai retai būna taisyklingos formos, ir jų kaina, kaip ir kitų brangakmenių, priklauso nuo dydžio, formos ir kokybės.

Kultivuoti perlai pigesni negu natūralūs. Perlų augintojai norėdami, kad austrė ar midija užaugintų perlą, specialaus zondo pagalba įveda moliuskui svetimkūnį. Siekdamas svetimkūnį izoliuoti, moliuskas jį per keletą metų apaugina perlamutru. Šiais laikais  didžiuma perlų auginami perlų fermose. Kultivuoti perlai ultravioletiniuose spinduliuose švyti žalai, o natūralūs – žydra šviesa.

Dirbtiniai perlai - patys pigiausi. Dirbtinių perlų blizgesys yra menkesnis. Būsimo perlo branduoliukas suformuojamas iš stiklo.Vėliau branduoliukas daug kartų nardinamas į iš žuvų kaulų, žvynų bei jūros kriauklelių specialiai paruoštą perlamutro esenciją, kurios gamybos technologija laikoma paslaptyje. Kuo daugiau kartų branduoliukas yra panardinamas į šią esenciją, tuo jis yra brangesnis. Po kiekvieno panardinimo į perlamutro esenciją branduoliukas gerai išdžiovinamas karštame ore, tada perliukas kruopsčiai nupoliruojamas specialiame skystyje išmirkyta šluoste. Tik po šios  procedūros  perlamutro apvalkalas įgauna natūraliems perlams būdingą blizgesį.

Perlai vertinami pagal dydį, formą, spindesį. Kuo didesnis, lygesnis ir kuo didesnis žvilgesys, tuo jis yra brangesnis.

Perlų priežiūra

Perlas yra organinės kilmės brangakmenis. Netinkamai prižiūrint gali atsirasti dėmių, įbrėžimų, prarasti žvilgesį. Perlus reikėtų saugoti nuo kosmetikos, kvepalų, plaukų lako. Pirmiausia reikia pasidaryti makiažą, o tik po to pasipuošti perlų papuošalais. Stenktis nekvėpinti tų vietų kvepalais, kur liesis su perlais. Laikyti medžiaginuose natūralaus pluošto maišeliuose. Jokiu būdu nelaikyti kartu su kitais papuošalais. Valyti vertėtų minkšta natūralaus pluosto servetėle, sausa arba sušlapinta muiluotame vandenyje. Jokiu būdu negalima valyti ultragarsiu, nepoliruoti su aštriais valikliais. Nenaudoti valiklių, kuriuose yra  amoniako, eterinių aliejų.